sugriūti

sugriūti
sugriū́ti intr. 1. suvirsti: Vilkai sugriū̃na duobėn Dv. 2. suirti: Tėvai, ar nematei, kad vežimo ratas jau vėl sugriuvęs? I.Simon. Kubilas ant saulės pastovėjo [vasarą] ir sugriùvo Slm. Sugriùvo tvartai Dkš. Sugriùvo pečius, nebgal kurti J. ^ Netaisysi stogo – supūs, neparemsi namų – sugriūs S.Dauk. 3. parvirsti: Kad žinotau, kur sugriūsiu, geriau ten atsisėstau TŽIII79. ║ išvirsti, išgulti: Šiemet rugiai sugriùvę Dglš. 4. prk. sužlugti, suirti: Visos šitos karalystės sugrius CII720. Kaime pradėjo merginą erzint, ir sugriuvo vestuvės P.Cvir. Kapitalizmas ne pats savaime sugrius, o jį turi sugriaut darbininkų klasė proletarinės revoliucijos eigoj (sov.) sp. | Sugriūna (sutrinka) pasaka bepasakojama, o vis par tą, kad galva muno nebišneša Šts. 5. būriu sueiti, susirinkti kur: Vos tik paskelbdavo sueigą, žmonės griūte sugriūdavo ir su didžiausiu dėmesiu klausydavo kiekvieno žodžio rš. Kiek tik jų buvo, sugriùvo pas Stasiulį Grv. Raiteliai sugriuvo tiesiog į mūsų kiemą rš. Visi suėjo, visi sugriùvo, mano mieliausio vieno nebuvo Bsg. | refl.: Susigriùvo daug žmonių Pd. 6. sugulti: Pasižvalgę vaikai sugriuvo į lovas ir tuojau užmigo Mš. 7. sutižti: Tas mano senis toks sugriuvęs – serga ir serga Grz. Motina nesugriùvusi, o vaikai ištižę Als. Kumelė visai sugriuvo, palinko į senus metus P.Cvir. Ant dantų esu sugriuvęs gatavai (prastus dantis beturiu) Vvr. | prk.: Ėjo ėjo ir vieną kartą sugriùvo (pristigo sveikatos, nebegali dirbti) Upt. 8. suplyšti, susidėvėti: Batai jau visai sugriuvo – reikės nešti pas šiaučių Krp. Čia tam apynasriui nedaug tereik sugriūti (subaigti irti) Pc. 9. prk. atsigulti (prieš gimdymą): Netrukus Katrė vėl sugriuvo ir pagimdė dukterį M.Valanč. Rapolienė vakar jau sugriùvo Tvr. Petro žmona sugriùvo Lz. Kairienė sugriuvo su sūnum Ukm.
◊ lóva (pẽčius Als) sugriùvo žmona pagimdė: Sugriuvo ir jo lova Ds.
\ griūti; apgriūti; atgriūti; įgriūti; išgriūti; nugriūti; pagriūti; pargriūti; pergriūti; prigriūti; sugriūti; užgriūti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • sugriūti — vksm. Jei nesirūpinsite, ši̇̀s pãstatas visái sugriùs …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • pagriūti — intr. 1. parvirsti: Patvoryje pagriūsi į pusnyną Žem. Tuojaus ta obelis pagriùvo LB231. Ėjo boba, paslydo ir pagriùvo Grz. Pagriuvaũ su vežimu bevažiuojant J. Pastatė namus ant uolos ..., o nepagriuvo SPI50. 2. prk. plg. sugriūti 4: Pagriūva… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pergriūti — intr., pergriūti 1. pervirsti: Aš pergriuvau per jį, neužsigavau Ds. Griūtè pergriuvaũ per tvorą Slm. 2. žr. sugriūti 4: Pergriūva pirm ansai klajojimas atskaluonių DP473. griūti; apgriūti; atgriūti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sugrūti — 1. žr. sugriūti 2: Troba sugrūvanti R53. 2. žr. sugriūti 9: Vakar mano žmona sugruvo (pagimdė) NmŽ. grūti; apgrūti; išgrūti; nugrūti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apgriūti — 1. tr. apvirsti, apslėgti: Mane rąstai apgriùvo, pagelbėk tu mane PP58. Apgriūkit, kalnai, mane! Jzm. Ir stenėjo žemė, sunkybėm apgriūta IM1861,56. 2. tr. apipulti, apstoti: Apgriuvo jį visi kartu, iš karto visi pradėjo kalbėti P.Cvir. 3. intr.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atgriūti — intr. 1. virsti atgal: Pamėgino atsikelt, bet dar buvo sustingęs ir atgriuvo atgal Mš. Ariant velėnos atgriū̃va, ir tiek Pc. Ar neatgriùs tos kopėčios? Pc. Teip jie bevalgydami ir begerdami atgriuvo negyvi BM100. Net atgriuvau besijuokdama Lnkv …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atspara — atsparà sf. (3b) 1. ramstis: Jei savo tvartui neduosi atsparų̃, tai gali sienos sugriūti Grk. Kad vėjas žardo neišverstų, pastatyk kelias ãtsparas Ktk. 2. spyris, įstrižai įdėtas tarp klojimo ar daržinės pamatinio ir gegninio (rąsto), atspyris …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dūris — dū̃ris sm. (2) K; SD366 1. Grd dūrimas: Adatos, ylos dū̃ris, kur įdūrė J. Smarkus brolio buvo dū̃ris J. Ne tiek dū̃rio, kiek riksmo Alk. Dū̃ris su ragotine KII7. Briedis gavo antrą dūrį PP14. Ūmai gavo jis nuo tojo [jaučio] vieną baisingą dūrį į… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • griūtelėti — griūtelėti, ėja, ėjo intr. sugriūti: Griūtelėti gal medžiai sukrauti, ir jau subrazdėjo J …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • griūti — griūti, griū̃va (griū̃sta Brž; SD390, griū̃na), griùvo intr. 1. virsti, gulti (apie aukštą daiktą, gyvulį, žmogų...); irti (apie trobą, kalną): Repečkomis perrėpliojęs aslą, griūdavo kniūpsčias į lovą P.Cvir. Griùvo medis ir sutrioškino koją… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”